Ridikas, Naudoti Tradicinėje Medicinoje

2024 Autorius: Sebastian Paterson | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 13:52

Žaliųjų produktų žinovai ridikėliuose naudoja ir šakniavaisius, ir subtilius lapus, kuriuose gausu karotino. Ridikėlyje yra 0,8–4,0% mono- ir disacharidų, 0,8–1,3% baltymų. Vitaminas C jame yra 25 mg 100 g, beveik toks pat kaip citrinos ir apelsino, 0,1 mg 100 g vitaminų PP ir B6, 0,016 mg 100 g folio rūgšties, taip pat yra ir kitų B grupės vitaminų.

Jo šaknyse yra daug eterinių aliejų ir gliukozidinių junginių, kurie pagerina organizmo medžiagų apykaitą. Eteriniai aliejai (7 mg 100 g), įskaitant garstyčios, sukelia specifinį ridiko kvapą. Mineralines medžiagas sudaro kalio druskos (255 mg / 100 g) - tai tas pats, kas kopūstuose, magnyje (13 mg / 100 g), kalcyje (39 mg / 100 g), fosfore (34 mg / 100 g), geležies (1 mg 100 g). Ypač vertingos kalio druskos, kurioms priskiriamos antisklerozinės savybės, galimybė reguliuoti medžiagų apykaitos procesus ir stiprinti širdį. Pagal pektino medžiagų kiekį ridikėliai užima pirmaujančią vietą tarp daržovių ir vaisių, duodami tik nedaugeliui jų. Bendraudami su vandeniu, pektinai išbrinksta ir absorbuoja iš žarnyno cholesterolį, nereikalingas medžiagas, t. nuodus, kancerogenus, patogenus ir pašalina juos iš organizmo. Todėl ridikas naudojamas gydant diatezę.

Ridikas skatina apetitą, skatina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Mitybos tikslais, jei nėra jokių kontraindikacijų iš virškinamojo trakto, geriau naudoti tyrę ridiką. Jis turi vidutinį choleretinį, diuretikų, antimikrobinį ir kraujodaros poveikį, gerina peristaltiką ir tuštinimąsi. Šaknys daugiausia naudojamos kaip vaistinės žaliavos. Ridikėlių sultys, gaunamos iš lapų ir šaknų, kartu su kitomis daržovių sultimis padeda atsikratyti daugelio ligų. Paprasti ir sudėtingi ridikėlių receptai.

Ridikėliai gali būti naudojami kaip blaškymas, dirginantys ir priešuždegiminiai, kai nieko nėra.

Ridikėlių naudojimas medicinoje

Vaikų diatezė išgydoma, jei prieš miegą vaikui duodama šviežių ridikėlių. Ši šakninė daržovė, virta raudoname vyne ir meduje, naudojama vėžiui gydyti. Kosuliui gydyti galite naudoti ridikėlių košę, kurią reikia virti su medumi.

Ridikėlių sultys yra naudingos. Tačiau neturėtumėte gerti koncentruoto, nes jis stipriai dirgina virškinamąjį traktą. Ridikėlių sulčių vartojimas kartu su morkų sultimis padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinės tonusą. Šios sultys yra ypač veiksmingos, jei išgeriamos per valandą po krienų sulčių. Šis sulčių derinys ramina ir valo gleivių kūną, kurį anksčiau ištirpindavo krienų sultys.

Ridikėlių sultys kartu su kitomis sultimis rekomenduojamos sergant podagra, nutukimu, diabetu. Sumaišius su burokėlių sultimis, tai padeda atsikratyti mažų akmenų tulžies pūslėje. Vienodų dalių ridikėlių, agurkų, žaliųjų paprikų sulčių kokteilis naudojamas viršutinių kvėpavimo takų katarui, cholelitiazei gydyti. Ridikėlių sultys su slyvų, vyšnių ir salierų sultimis vartojamos sergant cholecistitu ir cholelitiaziu. Peršalus, ridikėlių sultis rekomenduojama vartoti kartu su svogūnų sultimis ir medumi. Esant tulžies akmenligei ir urolitiazei bei pasunkėjus šlapinantis, pasiimkite kokteilį: sumaišykite 2 smulkintas ridikėlių šaknis su 100 g raudono vyno ir plakite mikseriu.

Viduriuojant padeda 5-6 susmulkintų šakniavaisių mišinys, sumaišytas su maišytuvu su 200 ml šalto pieno ir 1 arbatiniu šaukšteliu krakmolo, kurį reikia išgerti iškart po paruošimo. Jei nėra palengvėjimo, reikia pakartoti viską po 4 valandų.

Sergant radikulitu, neuralgija, nuskausminamas efektas gaunamas iš šakninių daržovių košės kompreso pavidalu į skaudamas vietas. Nušalus, tarkuotas ridikas sumaišomas su vienodu karšto vandens kiekiu, atvėsinamas ir tepamas nušalusiose kūno vietose.

Tačiau reikia atsiminti, kad ridikėlių vartoti draudžiama esant skrandžio opai ir dvylikapirštės žarnos opai, labai rūgštingam gastritui, enterokolitui, kepenų ir inkstų ligoms bei podagrai.